Aerial view of Vilnius, Lithuania

LithuaniaLietuva

Lithuania flag

Explore National Pages

Apie EST

Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Ją organizuoja Centrinė mokslinė grupė, kuriai vadovauja Prof. Rory Fitzgerald iš Londono Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė), kartu su šešiais instituciniais partneriais:

EST istorijos pradžia yra 1995 m., kai Europos mokslo fondas įgyvendino palyginamąjį projektą „Požiūriai į valdžią“. Jis siekė tirti Europos gyventojų nuomones apie skirtingų šalių valdžią. Šis tyrimas suteikė vertingų rezultatų, tačiau jame buvo pastebėtos didelės duomenų apie socialines ir politines orientacijas skirtingose šalyse spragos. Nors dauguma nacionalinių apklausų buvo vykdomos remiantis aukštais metodologiniais standartais, bet visos jos skyrėsi klausimų formuluotėmis ir metodologija, o tai darė palyginimą itin sudėtingą. Joms itin trūko ir palyginamosios perspektyvos, nes buvo orientuojamasi išimtinai į nacionalinį kontekstą.

Kad šis socialinių tyrimų Babelio bokštas būtų suvaldytas ir atsirado Europos socialinio tyrimo iniciatyva. Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys (EST tikrųjų narių, stebėtojų ar svečio teisėmis). Lietuva į EST įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir iki šiol yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje.

Pagrindiniai Europos socialinio tyrimo tikslai

EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų:

  • apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas;
  • įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją – pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse;
  • skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus;
  • didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei;
  • sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.

Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos. EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).

EST Lietuvoje

Lietuvos dalyvavimas Europos socialiniame tyrime

Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos:

Jau 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 143.4. punkte teigiama, kad sudarydama prielaidas vykdyti mokslinius tyrimus valstybės prioritetinėse srityse ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose [...] Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus ir į Europos socialinį tyrimą. 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (23 punktas) numatyti šie tikslai: „įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką <...> Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene“. EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti.

Pagrindiniai tyrimo vykdytojai Lietuvoje

EST 2008 – 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Nacionalinio koordinatoriaus pareigas 2019-2021 m. užėmė Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė, o nuo 2021 m.- Sociologijos katedros dėstytojas ir mokslininkas dr. Apolonijus Žilys. EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT‘. Finansiškai EST įgyvendinimą Lietuvoje nuo 4-osios bangos rėmė Europos socialinis fondas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos mokslo taryba.

EST duomenų lietuvių kalba prieinamumas VDU CRIS

EST9 bangos (2018) duomenys prieinami lietuvių k.
EST10 bangos (2021) duomenys prieinami lietuvių k

Tyrimo temos

EST tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse. EST klausimynas sudarytas iš trijų dalių: nuolatinio modulio, kartojamo vykdant kiekvienos bangos tyrimą, bei tęstinių klausimų, skirtų klausimyno kokybės tikrinimui; dviejų kintančių modulių, tyrinėjančių tam tikras temas; apklausėjams skirto klausimyno.

Nuolatinio klausimyno modulio temos:

  • Žiniasklaida ir socialinis pasitikėjimas;
  • Politika;
  • Subjektyvi gerovė, socialinė atskirtis, religija, tapatybė;
  • Socialinis demografinis profilis;
  • Žmogiškosios vertybės.

Kintantys klausimyno moduliai, įgyvendinti Lietuvoje:

  • Požiūriai į socialinę gerovę (4 banga, 2008 ir 8 banga, 2016);
  • Diskriminacija dėl amžiaus (4 banga, 2008);
  • Šeima, darbas ir gerovė (5 banga, 2010);
  • Pasitikėjimas baudžiamuoju teisingumu (5 banga, 2010);
  • Demokratijos suvokimas ir vertinimas (6 banga, 2012 ir 10 banga, 2021);
  • Asmeninė ir socialinė gerovė (6 banga, 2012);
  • Požiūriai į imigraciją (7 banga, 2014);
  • Sveikatos socialinė nelygybė (7 banga, 2014);
  • Požiūriai į klimato kaitą ir energetiką (8 banga, 2016);
  • Teisingumas ir sąžiningumas (9 banga, 2018);
  • Gyvenimo ciklas (9 banga, 2018);
  • Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje (10 banga, 2021).
Visus EST bangų klausimynus (ir susijusią informaciją) lietuvių ir rusų kalbomis iki EST10 2020 m. (imtinai) galite rasti čia

EST duomenų vartotojai

EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt.

Remiantis 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 227048.

Lietuvoje 2023 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1765 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (73 proc.).

Remiantis VDU CRIS 2023 m. gruodžio 23 d. duomenimis, EST nacionalinių duomenų vartotojų buvo fiksuotos 799 EST10 LT duomenų failo peržiūros ir 310 failų atsisiuntimų; gruodžio 24 d. duomenimis, buvo 2023 EST9 LT duomenų failo peržiūros ir 653 failų atsisiuntimai. Duomenų failų peržiūros ir atsisiuntimai auga labai ženkliai (pvz., EST9 LT duomenų rinkinio atveju - per metus padvigubėjo).

Metodai

EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų, pavyzdžiui, į skirtingų šalių klausimynus įtraukti skirtingi (arba adaptuoti, kad atspindėtų nacionalinį kontekstą) partijų, išpažįstamų religijų, išsimokslinimo ir šeiminės padėties atsakymų variantai. EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.

9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Šioje bangoje buvo naudotas apklausų agentūros susiprogramuotas el. klausimynas. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.

10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Pirmą kartą duomenys buvo renkami su CenterData sukurtu ir administruojamu integruotu įrankiu (suite survey tool), t.y. el. klausimynu ir lauko darbų stebėsenos įrankių bendru paketu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.

Informacijos sklaida

EST EMTIK sukurti ištekliai

  • Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje). Duomenys ir jų dokumentacija yra laisvai prieinami savarankiškiems tyrimams atlikti (ess.sikt.no).
  • Mokymo kursai ir seminarai patyrusiems ir jauniesiems mokslininkams, tyrėjams (magistrantams ir doktorantams), orientuoti į tarptautinių socialinių apklausų vykdymo ir duomenų analizės mokymą.
  • Leidžiami svarbiausių tyrimo rezultatų bukletai, lankstinukai, skirti pristatyti atskirų temų rezultatus, sukurtas EST Facebook puslapis, organizuojami moksliniai renginiai, dalyvaujama tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, rengiamos mokslinės publikacijos ir populiarieji straipsniai. Svarbiausių EST rezultatų serijoje iškiliausi savo sričių ekspertai supažindina su aktualiausiomis Europos visuomenių problemomis. Ši serija neapsiriboja tik paprastu duomenų pateikimu - remiamasi teorija ir išsamia moksline analize.
  • Video apie EST Lietuvoje. EUROPOS SOCIALINIS TYRIMAS.

Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti šie renginiai:

2012 m.

  • 2012 m. rugsėjo 28 d. vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras-diskusija „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Seminaro metu pristatyta Europos socialinio tyrimo istorija, organizavimas ir ateitis, metodologija bei prieigos prie šio tyrimo duomenų galimybės, aptarti Lietuvoje įgyvendintų Europos socialinio tyrimo 4-osios ir 5-osios bangų rezultatai, supažindinta su automatizuota turinio analize.
  • 2012 m. gruodžio 12 d. vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras „ESS 6-oji banga: galimybės socialiniams tyrėjams“. Seminaro metu pristatyta Europos socialinio tyrimo specifika, EST 6-osios bangos organizavimo Lietuvoje ypatumai, EST klausimyno moduliai bei vertimo praktika.

2015 m.

  • 2015 m. spalio 26 d. vyko tarptautinis metodologinis seminaras „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“ (liet. „Europiečių nuostatų matavimas Europos socialiniame tyrime“). Seminare pranešimus skaitė tarptautinių apklausų metodologijos ekspertė, Nyderlandų Socialinių tyrimų instituto vyr. mokslininkė, EST EMTIK direktoriaus pavaduotoja metodologijai Ineke Stoop (PhD) ir socialinės stratifikacijos ir subjektyvios socialinės gerovės tyrimų ekspertas, Londono miesto universiteto Lyginamųjų socialinių apklausų centro vyr. mokslo darbuotojas, EST EMTIK direktoriaus pavaduotojas Eric Harrison (PhD).
  • 2015 m. gruodžio mėn. 4 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Seminaro metu supažindinta su Europos socialinio tyrimo (EST) įgyvendinimo Lietuvoje aštuonerių metų patirtimi; pristatytos skirtingų socialinių mokslų krypčių atstovų galimos tirti temos, remiantis EST duomenimis; aptartos prieigos prie EST duomenų galimybės bei pristatyti duomenų analizės internete instrumentai.

2016 m.

  • 2016 m. lapkričio 30 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Seminaro metu mokymų dalyviai supažindinti su EST įgyvendinimo Lietuvoje patirtimi ir ateities perspektyvomis, EST tyrimo įgyvendinimo metodologija, aptarti prieigos prie EST duomenų galimybės bei pristatyti duomenų analizės internete instrumentai ir EST naudojamas apklausos klausimų kokybės prognozavimo instrumentas.
  • 2016 m. gruodžio mėn. 2 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje”. Seminaro metu dalyviai supažindinti su Europos socialinių tyrimų infrastruktūra, skirtingų socialinių mokslų krypčių atstovų galimomis tirti EST temomis; aptarti prieigos prie EST duomenų išteklių galimybės, vertimo iššsūkiai tarptautiniuose tyrimuose bei pristatytas internetinės duomenų analizės įrankis Nesstar.

2019 m.

  • 2019 m. spalio 4 d. ir spalio 16 d. vyko metodologinis seminaras - diskusija „Europos socialinis tyrimas: aukščiausius standartus atitinkanti Europos socialinių tyrimų metodologija“. Seminaro metu pristatytas Europos socialinis tyrimas – jo metodologija bei prieigos prie šio tyrimo duomenų galimybės.
  • 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno rajono savivaldybėje vyko apskrito stalo diskusija su Tarybos nariais. Diskusijos metu buvo pristatytas Europos socialinis tyrimas, jo rezultatų svarba, nauda pagrindžiant ir paaiškinant visuomenei priimamus politinius sprendimus bei pritaikomumas formuojant politiką. Taip pat, remiantis skirtingų tyrimo bangų duomenimis, diskutuota apie Kauno regiono gyventojų demokratijos suvokimą ir kaitą 2008-2016 m.
  • 2019 m. gruodžio 10 d. Vytauto Didžiojo universitete surengtas renginys „EST piknikas“ Žmogaus teisių dienai paminėti. EST duomenų pagrindu buvo parengti ir renginio metu pristatyti moksliniai pranešimai apie Lietuvos gyventojų vienišumo-asmeninės socialinės paramos indikatorius ir politines bei psichologines subjektyvios gerovės prielaidas.

2020 m.

  • 2020 m. gegužės 21 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: koreliacija ir skirtumai tarp grupių (vidurkių palyginimas)". Mokymų metu aptarti duomenų analizės skaičiuojant koreliaciją ir skirtumus tarp grupių ypatumai, pagrindinės kriterijų taikymo prielaidos bei demonstruota EST duomenų analizė naudojant SPSS programos paketą.
  • 2020 m. gegužės 27 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: tiesinė regresinė analizė ir daugiamatė dispersinė analizė (MANOVA)“. Mokymų metu aptarti tiesinės regresijos ir daugiamatės dispersinės analizės MANOVA ypatumai, pagrindinės taikymo prielaidos bei demonstruota EST duomenų analizė naudojant SPSS programos paketą.
  • 2020 m. gegužės 29 d. surengta nuotolinė viktorina „Susipažinkime: Europos socialinis tyrimas“, skirta supažindinti plačiąją visuomenę su Europos socialiniu tyrimu.
  • 2020 spalio 20 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Europos statistikos diena su EST“, kurių metu dalyviai buvo supažindinti su EST metodologija ir EST duomenų paruošimu analizei. Taip pat demostruojama, kaip atlikti koreliacinę statistinę analizę, pasitelkiant SPSS programinės įrangos paketą ir EST statistinės analizės įrankį (ESS Cumulative Data Wizard) bei pateiktos užsienio ekspertų Simon Parker ir Alun Humphrey įžvalgos.
  • 2020 m. lapkričio 12 d. surengtas nuotolinis nacionalinis mokslo renginys „EST piknikas II-2020“, kuriame pristatyti EST duomenų pagrindu parengti moksliniai pranešimai. Taip pat, lauko tyrimus atliekančios bendrovės „RAIT“ atstovė pristatė pagrindinius EST 9-osios bangos įgyvendinimo iššūkius.

2021 m.

  • 2021 04 15 vyko metodologiniai mokymai „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai“. Mokymus vedė dr. Gintarė Vaznonienė ir dr. Ligita Šarkutė. Buvo pristatyta, kaip verčiamas EST klausimynas bei pateikti praktiniai patarimai, kaip išversti tekstą taip, kad jis reikštų būtent tai, ką sumanė jo autoriai.
  • 2021 05 04 surengta metodologinė konferencija „ Metodologiniai socialinių mokslų tyrimų iššūkiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu: išmoktos pamokos”. Konferencija – diskusija su kviestiniais pranešėjais (5 Lietuvos tyrėjai, 1 praktikė ir 1 užsienio atstovas).
  • 2021 05 19 vyko metodologiniai mokymai „Mediacinių ir moderacinių ryšių modelių analizė panaudojant A. Hayes PROGRESS makrokomandą SPSS programiniame pakete“. Mokymus pažengusiems tyrėjams vedė dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva. Mokymai buvo skirti pažengusiems, struktūrinio lygčių modeliavimo pagrindus turintiems tyrėjams.
  • 2021 06 22 vyko metodologiniai mokymai „Klasifikaciniai metodai kiekybinėje duomenų analizėje: Diskriminantinė analizė“. Mokymus vedė dr. Apolonijus Žilys. Mokymai buvo skirti bazinių žinių apie regresinius modelius turintiems socialinių mokslų tyrėjams.
  • 2021 11 15 ir 17 vyko dviejų dienų metodologiniai mokymai „Įvadas į statistinę duomenų analizę su R“. Mokymus vedė dr. Tomas Rekašius. Mokymų dalyviai buvo supažindinami su pagrindiniais darbo su R principais, aprašomosios statistikos bei duomenų vizualizavimo galimybėmis taikant šią programą. Demonstracijai buvo naudojami Europos socialinio tyrimo duomenys.
  • 2021 12 07 ir 16 vyko tęstiniai mokymai “Multilevel modeling“ („Daugiapakopis modeliavimas”). Mokymus pažengusiems vedė užsienio lektorius prof. Levente Littvay. Mokymų dalyviai turėjo galimybę susipažinti su gausia lektoriaus pateikta papildoma medžiaga (skaitinių, video formatu) bei dalyvauti diskusijose prisiregistravus Slack platformoje. Mokymai įgyvendinti po sėkmingos LT komandos paraiškos SUSTAIN2 mokymų programai.

2022 m.

  • 2022 03 18 vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Duomenų apsaugos reikalavimai šiuolaikiniuose tyrimuose: reglamentavimas ir praktika“.  Mokymus vedė  Mathilde Steinsvåg Hansen (Europos socialinio tyrimo centrinės komandos atstovė) ir Diana Žardin (UAB RAIT direktorė).
  • 2022 03 24 dr. A. Žilys skaitė paskaitą Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos programos studentams. Tema - „Antrinių duomenų analizės ir Europos socialinio tyrimo kaip antrinių duomenų galimybės“.
  • 2022 05 9-12 vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Apklausų rengimo ir įgyvendinimo teorija ir praktika“. Mokymus vedė dr. Violetta Parutis, Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė) tyrėja, longitudinio Jungtinės Karalystės namų ūkių tyrimo UKHLS Understanding Society direktoriaus apklausoms asistentė.
  • 2022 06 14 vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Sąlyginių procesų (moderacinės mediacijos) modeliai“. Mokymus vedė dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.
  • 2022 09 29 vyko nacionalinis mokslo renginys „EST piknikas IV-2022: Kas aktualu Europai ir Lietuvai: EST duomenys“. Jo metu EST duomenų analizės rezultatai pristatyti šešiuose mokslininkų, praktikų ir absolventų pranešimuose.
  • 2022 10 07 vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Klasterinės analizės bendrieji principai socialiniams duomenims“. Mokymus vedė doc. dr. Apolonijus Žilys.
  • 2022 10 27 VDU Tėvų akademijoje „Virtualūs ar skaitmeniniai socialiniai kontaktai? Kova su darbo-šeimos konfliktu”.
  • 2022 11 04, 11, 18 vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“. Mokymus vedė dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.
  • 2022 12 02 vyko Lietuvos narystės EST EMTIK įgyvendinimo baigiamasis viešinimo seminaras: „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“. Renginys skirtas  akademinei ir  plačiajai visuomenei. Pranešimus skaitė Jarašiūnaitė-Fedosejeva G., Stelmokienė A. ir Januškevičiūtė G.

2023 m.

  • 2023 03 02 vyko seminaras Jauniesiems mokslininkams apie EST duomenis. Pranešimus skaitė doc. dr. G. Vaznonienė, doc. dr. L. Šarkutė ir dr. R. Indriliūnaitė.
  • 2023 03 31 vyko metodologiniai mokymai „Fitoterapija ar gydymas žolelėmis, tauta ar liaudis, ypač ar ypatingai*? Vertimo iššūkiai moksliniuose tyrimuose ir EST praktika“. Pranešimus skaitė doc. dr. G. Vaznonienė, dr. R. Indriliūnaitė, doc. dr. L. Šarkutė, D. Berūkštienė (VDU Užsienio kalbų instituto Vertimų centro vadovė).
  • 2023 05 31 vyko metodologiniai mokymai „Trūkstamos reikšmės anketinės apklausos tyrimuose: nekreipti dėmesio, analizuoti ar modifikuoti?“. Pranešimą skaitė doc. dr. A. Žilys. 
  • 2023 06 15 vyko metodologiniai mokymai „Įvadas į struktūrinį lygčių modeliavimą su AMOS“. Pranešimą skaitė dr. G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva.
  • 2023 09 27 vyko metodologiniai mokymai „R | Patvirtinančioji faktorinė analizė“. Pranešimą skaitė dokt T. Vadvilavičius.
  • 2023 10 13 vyko nacionalinis tęstinis mokslo renginys „EST piknikas V-2023. (Ne)atrasti duomenys“. Pranešimus skaitė A. Kairys (Vilniaus universitetas), A. Maslauskaitė  (Vytauto Didžiojo universitetas), R. Žiliukaitė (Vilniaus universitetas), A. Stelmokienė, A. Žilys (Vytauto Didžiojo universitetas).
  • 2023 11 09 vyko metodologiniai mokymai „Kaip įveiklinti EST duomenis studijų procese?“ Pranešimus skaitė doc. dr. G. Vaznonienė, doc. dr. L. Šarkutė, doc. dr. A. Žilys. 
  • 2023 12 04 vyko metodologiniai mokymai „Naujasis EST duomenų portalas – paieška, vizualizacija ir paprastoji analizė“. Pranešimą skaitė lekt. Bjarne Øymyr Sikt (Norwegian Agency for Shared Services in Education and Research). 

EST DUOMENŲ PAGRINDU PARENGTOS MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS

(publikacijų gali būti ir daugiau, kadangi ne visas iš jų mokslininkai registruoja EST EMTIK duomenų archyve):

2012 m.

  • Morkevičius, V., ir Norkus, Z. (2012). Šiuolaikinės Lietuvos klasinė struktūra: neovėberiška analizė. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2(31), 75-152. doi.org/10.15388/SocMintVei.2012.2.393
  • Morkevičius, V. (2012). Europos socialinis tyrimas: patikimas viešosios politikos analizės ir sprendimų duomenų šaltinis. Viešoji politika ir administravimas, 11(3), 526-529. doi.org/10.5755/j01.ppaa.11.3.2508
  • Šarkutė, L., ir Žvaliauskas, G. (2012). Europos socialinis tyrimas ir politologinės analizės galimybės. Politologija, 67(3), 248–254. doi.org/10.15388/Polit.2012.3.917
  • Krupavicius, A. (2012). Citizens' Initiatives in Lithuania: Initiative Institutions and Their Political Impact in a New Democracy. In M. Setälä & T. Schiller (Eds.), Citizens' Initiatives in Europe Procedures and Consequences of Agenda-Setting by Citizens. (pp. 134-151). Basingstoke: Palgrave Macmillan.
  • Rapoliene, G. (2012). Is Old Age Stigma? Ageing Identity In Lithuania. Doctoral thesis. Vilnius: Vilnius University. Lithuanian Social Research Centre. https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:2008110/datastreams/MAIN/content[BV1]

2013 m.

  • Morkevičius, V. (2013). Viešojo ir privačiojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų vertinimai: Europos socialinio tyrimo duomenų analizė. Viešoji politika ir administravimas, 12(3), 417-429. doi.org/10.5755/j01.ppaa.12.3.5287
  • Telešienė, A. (2013). Openness to immigration: a case of Lithuania in an international perspective. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 32, 122-135. doi.org/10.15388/SocMintVei.2013.1.1847

2014 m.

2015 m.

  • Balčytienė, A. (2015). Acceleration of history, political instabilities, and media change. In J. Zielonka (Ed.), Media and politics in new democracies: Europe in a comparative perspective (pp. 181-96). Oxford University Press. doi.org/10.1093/acprof:oso/9780198747536.003.0012
  • Balčytienė, A. (2015). Institutions and cultures: an analytical framework for the study of democratization and media transformations in Central and Eastern Europe. In B. Dobek-Ostrowska & M. Głowacki (Eds.), Democracy and media in central and eastern Europe 25 years on (pp. 47-62). Peter Lang. hdl.handle.net/20.500.12259/51124
  • Balčytienė, A., Bajomi-Lázár, P., Štětka, V., & Sükösd, M. (2015). Oligarchization, de-Westernization and vulnerability: Media between democracy and authoritarianism in Central and Eastern Europe. Tidsskrift for Medier, Erkendelse og Formidling, 3(1), 119-141. tidsskrift.dk/mef-journal/article/view/28712
  • Balčytienė, A., & Juraitė, K. (2015). Systemic media changes and social and political polarization in Europe. In J. Trappel, J. Steemers & B. Thomass (Eds.), European media in crisis: Values, risks and policies (pp. 20-42). Routledge.
  • Rapolienė, G. (2015). Old age stigmatization. European Quarterly of Political Attitudes and Mentalities, 4(1), 63-81. nbn-resolving.org/urn:nbn:de:0168-ssoar-416068
  • Telešienė, A. (2015). Asmeninė ir socialinė subjektyvi gerovė Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 26(4), 293-303. mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/filosofijasociologija/2015/4/7202
  • Butkus, M., Mačiulytė-Šniukienė, A., Davidavičienė, V., & Matuzeviciūtė, K. (2016). Factors influencing society's attitudes towards internal and external EU immigrants. Filosifija. Sociologija, 27(4), 292-303. hdl.handle.net/20.500.12259/54255

2016 m.

  • Morkevičius, V. (2016). Pasaulinės finansų krizės poveikis viešojo ir privačiojo sektoriaus darbuotojų subjektyvioms gyvenimo ir darbo sąlygoms. Viešoji politika ir administravimas, 15(3), 425-444. doi.org/10.5755/j01.ppaa.15.3.16615

2017 m.

  • Morkevičius, V., & Norkus, Z. (2017). Towards rediscovery of social class after the post-communist transition: a comparative Neo-Weberian analysis of Baltic States. Filosofija. Sociologija, 28(2), 128-138. www.lituanistika.lt/content/66439
  • Butkevičienė, E., & Morkevičius, V. (2017). Explaining membership in pro-environmental groups: a comparative European perspective. In A. Telesiene & M. Gross (Eds.), Green European: Environmental behaviour and attitudes in Europe in a historical and cross-cultural comparative perspective (pp. 139-160). Routledge.
  • Šarkutė, L. (2017). Does political activism induce subjective wellbeing: Evidence from ESS data. International journal of psychology: a biopsychosocial approach, 21, 29-56. doi.org/10.7220/2345-024X.21.2
  • Krupavičius, A., ir Šarkutė, L. (2017). Svarbiausių nacionalinių EST rezultatų serija, 1: Apie demokratiją Lietuvoje. Kokia ji yra ir kokia turėtų būti? Svarbiausi nacionaliniai 6-osios Europos socialinio tyrimo bangos rezultatai. Kauno technologijos universitetas. https://hdl.handle.net/20.500.12259/127333
  • Markšaitytė, R., Žardeckaitė-Matulaitienė, K., Šeibokaitė, L., Endriulaitienė, A. (2017). The importance of social trust for prediction of well-being of Lithuanians and Lithuanian emigrants. International Journal of Psychology:Biopsychosocial Approach, 2017 / 21, p. 71-92. https://doi.org/10.7220/2345-024X.21.4

2018 m.

2019 m.

  • Vaznonienė, G., & Jarašiūnaitė-Fedosejeva, G. (2019). Wellbeing in rural areas of Lithuania: findings from the European social survey. In A. Raupelienė, J. Černiauskienė (Eds.), Proceedings of the International Scientific Conference: Rural Development 2019, 508-514. Akademija, Kaunas: Vytautas Magnus University Agricultute Academy. doi.org/10.15544/RD.2019.034.
  • Stawicki, M., & Vaznonienė, G. (2019). Assessment of rural social infrastructure services in Lithuania and Poland in the context of green economy. In A. Raupelienė, J. Černiauskienė (Eds.), Proceedings of the International Scientific Conference: Rural Development 2019,  478-485. Akademija, Kaunas: Vytautas Magnus University Agricultute Academy. doi.org/10.15544/RD.2019.072

2020 m.

  • Morkevičius, V., Norkus, Z., & Markevičiūtė, J. (2020). Risky health behaviours and socioeconomic inequalities in European countries: New insights from European Social Survey. Cent Eur J Public Health, 28(4), 251-259. doi.org/10.21101/cejph.a6112
  • Morkevičius, V., Žvaliauskas, G., Ambrulevičiūtė, A., & Norkus, Z. (2020). Changes in Class Structures after the Great Recession: Estonia and Lithuania Compared. Studies of Transition States and Societies, 12(2). Retrieved from http://publications.tlu.ee/index.php/stss/article/view/730
  • Stelmokienė, A., & Kravčenko, K. (2020). Continuity or Change? Personal Values of Leaders in Baltic countries over time. Data from the European Social Survey. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai / Management of Organizations: Systematic Research, 84, 95-112. https://doi.org/10.1515/mosr-2020-0015
  • Simonaitytė, V., ir Šarkutė, L. (2020). Svarbiausių nacionalinių EST rezultatų serija, 2: Apie teisingumą Lietuvoje. Koks jis yra ir koks turėtų būti? Svarbiausi nacionaliniai 9-osios Europos socialinio tyrimo bangos rezultatai. Vytauto Didžiojo universitetas. https://hdl.handle.net/20.500.12259/127334
  • Žilys, A., ir Jarašiūnaitė-Fedosejeva, G. (2020). Svarbiausių nacionalinių EST rezultatų serija, 3: Gyvenimo etapų ir pageidautinos gyvenimo įvykių pradžios vertinimas Lietuvoje: Svarbiausi nacionaliniai 9-osios Europos socialinio tyrimo bangos rezultatai. Vytauto Didžiojo universitetas. https://hdl.handle.net/20.500.12259/127335
  • Krupavičius, A. (2020). Lithuania in Comparative Perspective: From Transition to Flawed Democracy. Central european political science review, 21(82), 87-108.
  • Gudžinskas, L., & Bekišas, T. (2020). European parliament electoral system in Lithuania. V. Hloušek & P. Kaniok (Eds.), The European Parliament Election of 2019 in East-Central Europe. Second-Order Euroscepticism, pp. 151-174. Palgrave Macmillan, Cham. DOI 10.1007/978-3- 030-40858-9

2021 m.

2022 m.

  • Jarašiūnaitė-Fedosejeva, G. & Kravčenko, K. (2022). Generational attitudes towards homosexuality across Europe: why individual and country-related factors matter?‌ Global journal of sociology, t. 12, nr. 1, 12 – 30. https://doi.org/10.18844/gjs.v12i1.7354 
  • Žilys A. (2022). Šeiminių įvykių (de)standartizacija kaip gyvenimo eigos seka Lietuvoje ir Europoje// Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. Social Welfare: interdisciplinary approach (pateikta leidybai).
  • Vaznonienė G. (2022). Youth attitudes to nature and climate change: evidence from European social survey. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, Vol. 44, No. 4: 397-405. doi.org/10.15544/mts.2022.40
  • Novak, R. (2022). Conditions for Divergence: the Czech, Lithuanian, Polish, and Slovak Preferences on EU Sanctions and Eurozone. Doctoral thesis. Ruhr University.
  • Kersnauskaite, K. (2022). Thirty years of democracy in Estonia and Lithuania: Understanding the drivers of People’s satisfaction with democracy and their expectations from it. Master thesis. Harvard University. Available from ProQuest Dissertations & Theses Global. (2718700834). 
  • Wojewódzka-Wiewiórska  A., Vaznonienė G., Vaznonis B. “ Who Cares for Nature in Rural Areas? Exploration of Relationships between People’s“// Sustainability (Basel, Switzerland), 2022, Vol.14 (16), p.10048, Basel: MDPI AG, prieiga internete https://www.mdpi.com/2071-1050/14/16/10048
  • Stelmokienė A., Vadvilavičius T. (2022). Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo-šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje: svarbiausi nacionaliniai 10-osios  Europos socialinio  tyrimo bangos rezultatai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidybos centras. Mokslo studija (Scientific study): https://hdl.handle.net/20.500.12259/245923

2023 m.

  • Stelmokienė, A., Jarašiūnaitė-Fedosejeva, G., & Kravčenko, K. (2023). Relationship between gender equality, employees‘ perception of distributive justice and wellbeing in EU: The effect of gender and management position. Economics and Sociology, 16(1), 123-137. https://hdl.handle.net/20.500.12259/249962
  • Stelmokienė, A., & Jarašiūnaitė-Fedosejeva, G. (2023). Is leadership position related to more social inclusion, happiness, and satisfaction with life? The importance of power distance index. Business: Theory and Practice, 24(1), 148–159.https://doi.org/10.3846/btp.2023.16705
  • Šarkutė L. (2023). Su kuo susijusios pasitenkinimo demokratija nuostatos ir kokia situacija yra Lietuvoje? FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2023. T. 34. Nr. 2, p. 158–169. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.2023.34.2.5
  • Stelmokienė A., Vadvilavičius T. Digital social contacts at work as moderators for the relationship between work family conflict and job and life satisfaction in EU// Community, Work & Family (pateikta žurnalo leidybai)
  • Vaznonienė, G., Wojewódzka – Wiewiórska, A. Subjective Well-being from Gender Perspective-territorial dimension in Lithuania and Poland //European Countryside (pateikta žurnalo leidybai)
  • Jarašiūnaitė-Fedosejeva G. Exploring Predictors of COVID-19-Related Conspiracy Beliefs: Evidence from European Social Survey. Social Science&Medicine. (pateikta žurnalo leidybai) 
  • Šarkutė, L. (2023). Piliečių į(si)traukimas į viešąjį valdymą Lietuvoje: šiaurinė žvaigždė ar?.. Ateities įžvalgos, Nr. 2. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimas. https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=56343 

Internetiniuose naujienų portaluose (delfi.lt, lrt.lt, kauno.diena.lt ir kt.) publikuoti mokslo populiarinimo straipsniai, kuriuose analizuoti EST duomenys:

Leidiniai

EST svarbiausių rezultatų leidiniai lietuvių kalba:

Address book icon

Kontaktas

Doc. dr. Aurelija Stelmokienė
Socialinių mokslų fakultetas, Vytauto Didžiojo universitetas
aurelija.stelmokiene@vdu.lt
est@vdu.lt
Facebook: ESTLietuvoje

Share this page